2021 m. 33,2 proc. padidėjus eksporto vertei, tekstilės tiekėjai iš kalakutų sektoriaus, kuris yra penktas pagal dydį pasaulyje, pasiekė naują rekordą. Beveik aštuoniasdešimt penkiuose procentuose iš daugiau kaip dviejų šimtų šalių ir regionų, į kuriuos pramonė siunčia prekes, eksportas padidėjo. Gruodžio mėnesį eksportas pasiekė rekordinį 1,2 mlrd. dolerių lygį, t. y. 18,2 proc. daugiau nei tą patį mėnesį prieš metus. Palyginti su ankstesniu mėnesiu, šis skaičius padidėjo 2,1 proc. ir sudarė 5,4 proc. viso Turkijos eksporto.
2021 m. gruodžio mėn. bendrųjų prekių eksportas iš Turkijos tiekėjų išaugo 24,9 proc. iki 22,3 mlrd. dolerių, o pramonės gaminių eksportas padidėjo 27,6 proc. iki 16,9 mlrd. dolerių. Turkijos Respublikos centrinis bankas neseniai paskelbė tyrimą, iš kurio matyti, kad vidutinis metinis gamybos sektoriaus pajėgumų panaudojimo lygis buvo 76,6 %. Tuo pat metu nuo 2021 m. lapkričio mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. turimų gamybos pajėgumų panaudojimo procentinė dalis sumažėjo 1,4 %, tačiau nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. gruodžio mėn. padidėjo 5 %.
Pirmuosius tris 2021 m. ketvirčius Europos Sąjunga (ES) (kurią sudaro 27 valstybės) buvo pagrindinė tekstilės gaminių ir žaliavų siuntų paskirties vieta. Nuo šių metų sausio iki gruodžio mėn. eksporto į Europos Sąjungą vertė padidėjo 33,8 % ir iš viso siekė 12,91 mlrd. dolerių. Turkijos eksportas į buvusias Rytų bloko šalis nuo 2021 m. sausio iki gruodžio mėn. pakilo 30,2 % ir siekė 1,4 mlrd. dolerių. Ši grupė yra antra pagal dydį Turkijos tekstilės ir žaliavų eksporto rinka. Nuo 2021 m. sausio iki gruodžio mėn. 23,5 % išaugo eksporto į ES šalis apimtis – į jas išsiųsta 2,9 mln. tonų.
2022 m. daugiausia tekstilės eksportuojančios šalys bus Italija (1,1 mlrd. JAV dolerių, t. y. 52,5 % daugiau), Vokietija (1 mlrd. JAV dolerių, t. y. 11,2 % daugiau) ir Jungtinės Amerikos Valstijos (840 mln. JAV dolerių, t. y. 33,7 % daugiau). Europos Sąjungos (ES) šalims 2021 m. teko beveik 6 mlrd. dolerių, t. y. 33,8 % daugiau nei ankstesniais metais, o drabužių tiekėjų iš Turkijos eksporto rinka buvo didžiausia. Ahmeto ksüz teigimu, 2022 m. ES eksporto vertė gali siekti net 7,5 mlrd. dolerių. Baltarusijos eksportas padidėjo 75 %, Ispanijos – 61 %, o Egipto – 59,9 %. Per šį laikotarpį išaugo visų 10 pagrindinių Turkijos tekstilės ir žaliavų eksporto krypčių eksportas.
Per pirmuosius dvylika 2021 m. mėnesių Turkijos tekstilės ir žaliavų sektoriaus eksportas siekė 2,9 mln. tonų, t. y. 23,5 proc. daugiau nei atitinkamu 2020 m. laikotarpiu. Kinijoje, kuri yra aštunta pagal dydį sektoriaus eksporto rinka, per šį laikotarpį buvo užfiksuotas didžiausias procentinis eksporto prieaugis pagal kiekį tarp dešimties didžiausių šalių. Tekstilės ir žaliavų eksporto į Kiniją vertė per šį laikotarpį pakilo 152,2 %, iki 94 tūkst. tonų.
Turkijos tekstilės pramonės eksportas pasiekė 12,9 mlrd. dolerių, o Turkijos tekstilės pramonė pasiekė visų laikų rekordą.
Nuo 2021 m. sausio iki gruodžio mėn. 67,6 % padidėjo verpalų eksportas, 25,8 % – audinių eksportas, o techninės tekstilės eksportas sumažėjo 14,5 %. Tiek namų apyvokos tekstilės (vertė 2,3 mlrd. JAV dolerių), tiek trikotažo (vertė 2,1 mlrd. JAV dolerių) eksporto lygis 2021 m. buvo didžiausias kada nors buvęs. Europos Sąjunga yra didžiausia mūsų eksporto rinka, o namų tekstilės importo dalis joje sudaro daugiau kaip 10 %. Kalbant apie megztus audinius, esame didžiausias tiekėjas Europos Sąjungoje. Tarp pagrindinių ES importuojamų prekių trikotažiniai audiniai sudaro 42,4 % iš Turkijos importuojamų prekių. Žvelgdami į ateitį iki 2022 m., prognozuojame tolesnį klestėjimą trikotažo ir namų tekstilės rinkose. O 2022 m. pradėsime daryti pokyčius austinių audinių ir techninės tekstilės eksporto srityje.
Tekstilės ir aprangos sektorius labai prisideda prie Turkijos BVP. Pramonė Turkijoje jau seniai vadinama šalies ekonomikos “lokomotyvu”. Sausio mėn. panaikinus ES ir JAV kvotas, Turkijos tekstilės ir drabužių eksportas sumažėjo, tačiau pastaraisiais mėnesiais pastebimas atsigavimas.
Dabartinio Turkijos tekstilės sektoriaus ištakos gali būti siejamos su šalies pastangomis industrializuotis XX a. septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje. Šie verslai prasidėjo nuo garažo dydžio operacijų. Tačiau septintajame dešimtmetyje jos sparčiai augo ir pradėjo gabenti gaminius į užsienį. Šiuo metu Turkija yra pagrindinė tekstilės ir drabužių tiekėja.
Drabužių tiekėjai iš Turkijos pradėjo perkelti savo veiklą į Rytų Europą ir Vidurinę Aziją. Nors devintajame dešimtmetyje ir dešimtojo dešimtmečio pradžioje Turkijos tekstilės ir aprangos įmonės patyrė didelę sėkmę, pastaruosius trejus metus joms vis sunkiau sekėsi.
PPO prognozuoja, kad po to, kai 2005 m. sausio 1 d. pagal dešimtmečius galiojusią kvotų sistemą bus uždraustas tekstilės eksportas iš Kinijos, Azijos supervalstybė iki trečiųjų metų pabaigos pagamins daugiau nei pusę pasaulio tekstilės, palyginti su 17 proc. 2003 m.
Dėl kvotų režimo panaikinimo kilo susirūpinimas dėl pasaulinės užimtumo krizės; pavyzdžiui, Turkijoje, kur tekstilės ir aprangos pramonės vertė siekia apie 20 mlrd. dolerių per metus, tai kelia ypatingą susirūpinimą.
Todėl svarbu sužinoti apie drabužių tiekėjus iš Turkijos, įskaitant jos stipriąsias ir silpnąsias puses pasaulinėje rinkoje.
Per pastaruosius du dešimtmečius Turkijos tekstilės ir aprangos pramonė atliko svarbų vaidmenį šalies industrializacijai ir orientacijai į rinką. Devintajame dešimtmetyje šio pirmaujančio pasaulio ekonomikos sektoriaus eksporto pajamos sudarė nemažą dalį BVP. Nors dešimtajame dešimtmetyje visos Turkijos ekonomikos augimas buvo kuklesnis – 5,2 % per metus, tekstilės pramonė buvo vienas iš sparčiausiai augančių sektorių – vidutiniškai 12,2 % per metus. Per pastaruosius 5-10 metų į šį sektorių buvo investuota daugiau kaip 50 mlrd. JAV dolerių, o bendra investicijų suma viršijo 150 mlrd. dolerių.
Turkijos tekstilės pramonė, prasidėjusi kukliose dirbtuvėse praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, greitai išsiplėtė ir pavertė šalį svarbia tarptautinės rinkos dalyve.
Iš maždaug 44 000 privačiojo sektoriaus kontroliuojamų pramonės įmonių apie 25 % eksportuoja. Skirtingai nuo stambių korporacijų, kurios istoriškai valdė technologiškai intensyvią tekstilės gamybą, drabužių sektoriuje dominuoja mažos ir vidutinės įmonės (80 %). Iš 500 didžiausių dabartinių Turkijos įmonių daugiau kaip 20 % užsiima tekstilės ir drabužių gamyba.
Sparčią šio sektoriaus plėtrą per pastaruosius du dešimtmečius iš esmės lėmė palankios makroekonominės sąlygos, įskaitant liberalizuotą ekonominę aplinką ir į eksportą orientuotą politiką.
Drabužių tiekėjai iš Turkijos kasmet gauna daugiau kaip 20 mlrd. dolerių pajamų. Prognozuojama, kad šioje pramonės šakoje dirba apie 4 mln. žmonių (2,5 mln. tiesiogiai ir dar 1,5 mln. netiesiogiai per subsektorius). Pramonėje dirba maždaug pusė milijono žmonių, tačiau jie nėra įtraukiami į oficialią statistiką.
60 proc. drabužių pramonės produkcijos eksportuojama. Eksportuojančiose gamyklose ypač aukštas panaudojimo lygis – apie 75 proc.
Vilnoniai tekstilės gaminiai, kilimai, sintetinės gijos ir pluoštas, poliesterio ir poliamido gijos ir visi trys šie gaminiai yra tarp 10 didžiausių Turkijos eksporto prekių. Turkijai tenka 15 % Vakarų Europos sintetinių medžiagų gamybos pajėgumų, nepaisant to, kad joje veikia trečias pagal dydį Europoje poliesterio gamintojas (bendra Turkijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų įmonė).
Turkijos ekonomikai didelę naudą teikia tekstilės ir aprangos sektorius. Pavyzdžiui, tekstilės ir aprangos sektorius sukuria:
. 10 % BNP
. Keturiasdešimt procentų gamybos produkcijos
trisdešimt procentų darbo jėgos yra tiesiogiai susiję su gamyba.
35 % visų eksporto pajamų
Tekstilės ir drabužių pramonė kasmet sukuria daugiau nei 20 mlrd. dolerių vertės ekonominę naudą. Ypač svarbios yra pajamos iš eksporto – nuo 1990 m. ši pramonė sudaro 33-39 proc. viso eksporto.
Turkijos tekstilės ir drabužių eksportas į Europos Sąjungą sudaro daugiau kaip 65 proc. viso šalies tekstilės ir drabužių eksporto. 2003 m. Turkijos tekstilės ir drabužių importas į Europos Sąjungą (ES) sudarė atitinkamai 8,2 % ir 4,8 % viso ES tekstilės ir drabužių importo.
1980-2003 m. vidutinis metinis tekstilės ir drabužių eksporto augimo tempas buvo 14,6 %. Šio sektoriaus eksportas augo sparčiau nei visos Turkijos ir visos tekstilės bei drabužių pramonės eksportas iki XX a. dešimtojo dešimtmečio vidurio. Šios pramonės šakos dalis pasauliniame eksporte 2003 m. sudarė 32,6 %, o bendra eksporto vertė siekė 15,1 mlrd. Nuo 2002 m. iki 2003 m. eksporto vertė padidėjo 23 %. Nuo 1986 m. drabužių eksportas sudarė vis didesnę procentinę dalį viso eksporto, o tai rodo, kad didėja didesnės pridėtinės vertės produktų gamyba.
Jungtinės Amerikos Valstijos, greta Europos Sąjungos, yra potencialiai didžiulė rinka. Turkija, užimanti 1,9 % drabužių rinkos ir 2,9 % tekstilės rinkos, yra 19-oji ir 9-oji pagal dydį eksportuotoja į Jungtines Valstijas. Naujos rinkos yra Šiaurės Afrikoje (Tunisas, Egiptas ir Alžyras), Artimuosiuose Rytuose (Sirija, Izraelis ir Saudo Arabija), Rytų Europoje (Rumunija, Bulgarija, Lenkija ir Vengrija) ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugoje (NVS). Šiuo metu kvotas šiai pramonei taiko tik Jungtinės Valstijos ir Kanada. Dar prieš 1998 m. rugpjūčio mėn. ekonominę griūtį Rusijos Federacija buvo svarbi Turkijos tekstilės ir drabužių rinka. 1997 m. tai buvo trečia pagal dydį drabužių ir devinta pagal dydį tekstilės gaminių rinka. Ateinančiais metais išryškės didžiulis Rusijos vartojimo potencialas, todėl ji taps patrauklia rinka tekstilės ir drabužių pramonei, ypač atsižvelgiant į pastarojo meto pažangą siekiant glaudesnės integracijos į pasaulio ekonomiką ir narystės PPO galimybes.
Turkijoje gausu aukštos kokybės medvilnės, todėl ji yra pageidaujamas tekstilės sektoriaus žaliavų šaltinis. Turkija visada buvo svarbi tekstilės ir drabužių pramonės veikėja, nes turėjo galimybę įsigyti medvilnės. Vidutiniškai 800 000-900 000 tonų medvilnės per metus Turkija yra pirma Europoje ir šešta pasaulyje pagal medvilnės gamybą.
metais. Pietryčių Anatolijos projekto (GAP) drėkinimo projektus planuojama užbaigti iki 2005 m. ir padvigubinti dabartinę medvilnės produkciją.
2003-2004 m. sezoną Turkija užaugino 893 tūkst. metrinių tonų medvilnės. Tik apie 30 % pasaulio medvilnės derliaus sudaro aukštos kokybės ilgapluoštė medvilnė. Tekstilės pramonei, kuri remiasi medvilne kaip pagrindine žaliava, naudinga medvilnės verslo sėkmė.
Medvilniniai verpalai daugiausia eksportuojami į Italiją, Portugaliją, Graikiją ir Belgiją, o medvilniniai audiniai – į Jungtinę Karalystę, Italiją, Jungtines Amerikos Valstijas ir Belgiją. Anksčiau medvilnė buvo Turkijos eksporto šaltinis, tačiau nuo 1992 m. šalis yra grynoji importuotoja, nes vidaus paklausa nuolat viršija pasiūlą. Be medvilnės, Turkija taip pat puikiai gamina sintetinius pluoštus, vilną ir moherą. Pagal sintetinio pluošto gamybą pasaulyje Turkija užima devintąją vietą, vilnos – aštuntąją, o moherio – trečiąją.
Turkijos namų tekstilės pramonės gamyba ir eksportas taip pat padidėjo, kaip ir pagrindinio šalies tekstilės sektoriaus. Dėl didėjančios vidaus ir tarptautinės namų tekstilės paklausos pastaraisiais metais gamyba nuolat augo. Pastaraisiais metais išaugo Turkijos namų tekstilės gamyba ir eksportas. Turkija yra pagrindinė namų apyvokos tekstilės gamintoja. Pagal eksporto vertę ją galima suskirstyti taip: lovos skalbiniai, lovatiesės, staltiesės, rankšluosčiai, chalatai, voliutos, užuolaidos, nėriniai, vidinės žaliuzės, užuolaidų arba lovų lambrekenai, antklodės, pagalvės, pagalvėlės, antklodės, pledai, pūkinės antklodės.
Be didžiųjų korporacijų, namų tekstilės pramonėje Jungtinėse Amerikos Valstijose veikia daug mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ). Namų tekstilės sektorius yra svarbi Turkijos ekonomikos dalis, nes sudaro 3,2 % viso šalies eksporto ir yra tekstilės pramonės subsektorius. Pelningiausios Turkijos namų apyvokos tekstilės eksporto rinkos yra Europos šalys. Pagrindiniai Turkijos namų apyvokos tekstilės eksporto klientai yra Europos Sąjunga, ypač Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Jungtinės Amerikos Valstijos, Nyderlandai ir Rusijos Federacija. Sparčiai auga besiformuojančių rinkų, tokių kaip Lenkija, Vengrija, Rumunija ir Nepriklausomų Valstybių Sandrauga (NVS), svarba.
Turkijoje pagaminti tekstilės ir drabužių gaminiai užsitarnavo gerą vardą tarptautinėse rinkose dėl pažangių technologijų, pavyzdžiui, CAD ir CAM, taip pat dėl padidėjusio kvalifikuotų darbuotojų skaičiaus.
Dropshipping iš Turkijos tiekėjų gali būti iššūkis tiems, kurie nežino, kaip pradėti dirbti šioje pramonės šakoje. Mūsų šiame rašto darbe išsamiai aptarsime šią temą, taip pat kitas su Turkija susijusias drop shipping temas.
“Dropship” pardavėjas – tai pardavėjas, kuris gabena prekes tiesiai iš gamintojo galutiniam vartotojui. Tai reiškia, kad mažmenininkas perka iš platintojo arba didmenininko ir tada pristato prekes galutiniam vartotojui. Todėl tokiam mažmenininkui nereikia sandėlio patalpų.
Dropshippingas visų pirma susijęs su produktų pristatymu klientams, todėl, jei nerimaujate dėl darbo teisėtumo dropshippingo srityje Turkijoje, jums nereikia.
Todėl nėra jokios pagrįstos priežasties vengti vykdyti įprastą veiklą ir ginčams spręsti pasitelkti tarpininkus. Be apribojimų, susijusių su vieta ar politika, dropshippingą galima praktikuoti praktiškai su bet kuriuo tiekėju ir pristatyti bet kuriam klientui.
Pagrindinė dropshipperio pareiga – pateikti klientui konkurencingą kainą. Be to, užtikrinti, kad tiekėjai laiku ir tinkamai pristatytų produktus klientams.
Štai keletas svarbiausių veiksnių, lemiančių dropshippingo pelningumą:
Rinkos tyrimai rodo, kad, palyginti su kitomis Europos šalimis, Turkija turi didelę vartotojų bazę. Tipinėje Europos šalyje gyvena apie 50 mln. gyventojų, o Turkijoje – 80 mln. jaunesnių žmonių. Be to, tikimasi, kad iki 2050 m. gyventojų skaičius padidės iki 93 milijonų, o daugumoje Europos šalių jis mažės. Todėl dropshippingo verslo vykdymas Turkijoje yra pelninga veikla.
Turkijoje, kuri viena pirmųjų pradėjo naudoti šiuolaikines technologijas, šiuo metu mobiliųjų telefonų skverbties lygis siekia apie 94 %; ši šalis taip pat užima aukštą vietą pagal technologijų naudojimą mažmeninėje prekyboje. Internetu apsiperkančių turkų skaičius gerokai viršija tradiciniuose prekybos centruose apsiperkančių turkų skaičių.
Spartus e. prekybos augimas Turkijoje yra neginčijamas įrodymas, kad pirkimas internetu netrukus užims svarbią vietą kasdieniniame turkų gyvenime. Todėl daugelis įmonių savo veiklą perkėlė į internetą.
Kad nepasiklystumėte ir nesusidurtumėte su būsimomis problemomis bet kokiame versle, būtina žinoti pagrindines pradines procedūras. Iš esmės yra du dalykai, kuriuos reikia atlikti norint pradėti vykdyti dropshippingą:
Produktų kainos: mažos, kad klientai, atsižvelgdami į visas su pirkimu susijusias išlaidas, vis tiek gautų pelno.
Kadangi Kinija yra pasaulinis gamybos centras, joje galima greitai įsigyti įvairių vardinių ir privačių prekės ženklų produktų, todėl atsargas lengva pritaikyti prie esamos paklausos.
Dabar galite apsipirkti Turkijos interneto svetainėse, net jei fiziškai nesate Turkijoje, tiesa? Parašėme rašinį, kuriame aprašysime, kaip pirkti Turkijoje. Galite pateikti užsakymą Turkijos mažmenininkui ir gauti prekes į namus.
Pramonės atstovai supranta, kad pasaulinėse rinkose atsiranda sveikesnių ir ekologiškesnių produktų paklausa, ir stengiasi prisitaikyti prie šių pokyčių, taikydami teisinius ir techninius reikalavimus.
Vis dėlto rinkoje, kurioje gausu naujų dalyvių, sunku išlaikyti lyderio poziciją. Todėl gamintojai daugiausia dėmesio skiria pridėtinės vertės prekių ir naujų prekių ženklų kūrimui. Šiuo metu 30 % Turkijos gamintojų parduoda savo prekių ženklus ir dizainą užsienyje.
Remiantis naujausiais tyrimais, besivystančios šalys didins savo gamybos pajėgumus, kad patenkintų didėjančią tekstilės pramonės paklausą, o išsivysčiusių šalių tekstilės gamybos dalis pasaulyje mažės. Numatoma, kad iki 2005 m. besivystančios šalys pasieks didesnį savarankiškumą tekstilės srityje. Nors prognozuojama, kad iki 2005 m. JAV tekstilės vartojimas išaugs 200 %, šalies gebėjimas gaminti savo tekstilės gaminius sumažės 32 %.
Turkijos tekstilės sektorius siekia įžengti į laikotarpį, kai jis bus žinomas dėl kokybės prekių ženklų, o gaminys bus pažymėtas ženklu “Pagaminta Turkijoje”, nes šalis sugeba prisitaikyti prie Europos normų ir įstatymų, susijusių su aplinka, sveikata, kokybe ir sauga.
Įveskite savo el. pašto adresą, kad gautumėte naujienų apie naujausius siuntų sąrašus ir įdomių įžvalgų.
